Iš Kuala Lumpūro į Kučingą skraido tiek "pigių skrydžių" Air Asia kompanija, tiek "tradicinės" Malaysia Airlines. Žiemą, lygindamas abiejų kainas, pamačiau, kad, perkant akcijinius pastarųjų bilietus, kaina gaunasi tik nežymiai didesnė nei "pigiųjų" su bagažu, tačiau į ją įeina skrydis iš normalaus terminalo, o ne iš pigių skrydžių angaro, iki kurio nevažiuoja traukiniai, taip pat - maitinimas ir galimybė įsiregistruoti bei priduoti bagažą dar centrinėje stotyje. Smulkmena, bet labai maloni. Taigi, pridavę savo sunkiuosius lagaminus, traukiniu atvykome į jau pažįstamą KLIA. Įlipus į lėktuvą paaiškėjo, kad aukšti žmonės čia gerbiami, nes gavau puikią sėdynę šalia avarinio išėjimo. Dar vienas išties malonus siurprizas. Poros valandų kelionė neprailgo, juolab, kad nemažą jos dalį mes praleidom valgydami, nes duoto maisto kiekis buvo dar viena maloni staigmena, kadangi pastaruoju metu Europoje trumpuose skrydžiuose apsiribojama dviejų kasnių sumuštiniais.
Pagaliau ėmėme leistis. Atsivėrė nuostabi Borneo panorama - bekraštės žaliuojančios džiunglės, išraižytos plačių upių. Lėktuvo ratai palietė žemę ir netrukus mes stovėjome Saravako valstijos sostinės Kučingo oro uoste. Saravakas skiriasi nuo kitų valstijų tuo, kad kontroliuoja net ir vidinę migraciją (yra dėl ko - jame sukoncentruota šalies naftos gavyba), todėl mums teko pereiti dar vieną pasienio patikrą ir pasuose atsidūrė dar vienas antspaudas. Vienintelis viešasis transportas iš Kučingo oro uosto į miestą - taksi (mačiau dar kai kurių viešbučių shuttlebus'us, bet mūsiškis tokio neturėjo), todėl nuėjome prie taksi stalo, pasakėme savo viešbučio pavadinimą, sumokėjome 26 ringitus, gavome čekiuką, jį padavėme taksi vairuotojui ir jau netrukus sėdėjome automobilyje. Ech, kad tokią tvarką kas padarytų Vilniaus oro uoste ...