Tai buvo vienas iš trumpiausių skrydžių gyvenime (panašiai trunka skrydis iš Vilniaus į Rygą). Jau lėktuve pradėjau gailėtis, kad šiai kelionei rinkausi lėktuvą, o ne autobusą. Leidomės jau vakarop žinomo Kuala Lumpūro oro uosto nežinomame kampe - pigių aviabendrovių terminale. Kol tvarkėmės biurokratinius formalumus ir laukėme bagažo - visai sutemo. Šalia low-fare'ų terminalo traukinys nevažiuoja, todėl nusprendėme griebti VIP taksi (į kiek pigesnius raudonuosius taksi ten priima tik be bagažo, nes jų bagažinėse yra dujų balionai) ir, patogiai atsisėdę į nemažą Hyundai, nėrėme į greitkelį. Kelionė iki Kuala Lumpūro centro truko kiek ilgiau nei traukiniu. Eismas buvo gana intensyvus, reikėjo kelis kartus stoti susimokėti už kelius, o vairuotojas nežinojo kaip privažiuoti prie viešbučio, todėl teko ieškoti jo telefono numerio. Bet viskas baigėsi gerai ir jau netrukus kilome į formaliai 13, o realiai - 15 (nes dar buvo Ground aukštas ir mistiškas 3A) aukštą viešbutyje Sentral Pudu. Palyginus su Singapūru, jame mūsų kambarys buvo išties nemažas.
Pro langą dienomis matėsi tokie vaizdai.
Atkreipkite dėmesį į X formos pastatą. Tai garsusis Pudu kalėjimas. Iki 1995 m. jame buvo vykdomos mirties bausmės ir ne vienas narkotikus gabenęs naivus baltasis ten baigė savo gyvenimą kilpoje. Dabar jis jau nebenaudojamas pagal paskirtį ir, panašu, gyvena paskutiniąsias savo dienas. Tikriausiai neužilgo toje vietoje iškils dar vienas dangoraižių kvartalas.
