2013 m. gruodžio 30 d., pirmadienis

Kerala - Dievo šalis II. Alleppey ir Kočis

Artėjant prie Allepey, aplink vis daugėjo vandens telkinių. Kartais atrodydavo, kad važiuoji siauru pylimu tarp dviejų ežerų.


Gal kam anties? Nebrangiai, po kokius 8-9 litukus už vienetą.


Plaukiojimas vadinamuoju laivu-namu (houseboat) yra dar vienas privalomas dalykas Keraloje. Jų yra visokių dydžių: nuo dviviečių iki didžiulių, talpinančių kelias dešimtis žmonių. Įrengimo lygis taip pat skiriasi. Nesinorėjo gyventi kiauroje luženoje, tad pasirinkome geresnį variantą, juolab, kad kainos, kaip daug kur Indijoje, skyrėsi gana nežymiai.

2013 m. spalio 28 d., pirmadienis

Kerala - Dievo šalis I. Keliaujam į Vakarų Ghatų kalnus


Yra tokia patarlė, kategoriškai nerekomenduojanti spjaudyti į šulinį. Šiais metais ją buvo galima puikiai pritaikyti man. Dar prieš kelis metus Indija buvo mano potencialių kelionių krypčių sąrašo gale, kažkur tarp Somalio ir Tadžikistano. Manyje buvo gajūs stereotipai, kad tai turizmo vieta trenktiems čakrų atvėrinėtojams, o normalūs keliautojai ten nieko kito nedaro, o tik sėdi (o gal daugiau net tupi) tualetuose dėl aplink tvyrančios antisanitarijos. Tačiau viskas šiame gyvenime gali greitai pasikeisti. Šių metų pradžioje iš Varšuvos pradėjo skraidyti Kataro ir Emiratų oro bendrovės, su kuriomis už pakankamai konkurencingą kainą galima pasiekti įdomių pasaulio vietų. Žiūrint skrydžių sąrašą, akis užkliuvo už Pietų Indijos Keralos valstijoje esančių miestų, įdomiais pavadinimais. Pasidomėjęs plačiau supratau, kad aš ten noriu. Apie idėją prasitariau žmonai ir ji, mano paties nuostabai, jai iš karto pritarė. Bilietų paieškos ilgai netruko. Nusprendžiau vengti vidinių Indijos reisų, kurie dažnai vėluoja po kelias valandas, o kartais ir iš viso būna atšaukiami, todėl ieškojau skrydžių ne per didžiuosius Indijos oro uostus. Patraukliausias pasirodė skrydžio iš Varšuvos su Qatar Airways variantas. Pirmiausia mažiausiu kainos pasiūlymu. Tiesa ji nebuvo ekstremaliai maža, kaip kartais išmetamose akcijose į didelius Azijos oro uostus, tačiau ir nebuvo plėšikiška. Antra, po pernykščio aštuonių valandų laukimo Abu Dhabyje norėjosi išvengti panašių patirčių, o šiuo atveju tiek pirmyn, tiek atgal tarpas tarp skrydžių Dohoje buvo mažesnis nei dvi valandos. Trečia, už tą pačią kainą gavome galimybę atvykti į vieną oro uostą, o išvykti iš kito, kas sutaupė šiek tiek pinigų ir gana daug laiko. Vienintelis riebus minusas - naktis autobuse į ir iš Varšuvos. Siūliau žmonai pagalvoti apie nakvynę Varšuvoje bent jau keliaujant į priekį, tačiau joje atgimė taupuolė ir man buvo pareikšta, kad nėra ko čia išlaidauti. Na, nėra, tai nėra. Kaip nors išgyvensim.