Šios kelionės aprašymas pradiniame variante turėjo skambėti "Kaip mes automobiliu po Europą keliavome" arba kažkaip panašiai, t.y. pirminis atostogų planas buvo prasisukti po mūsų gimtąjį žemyną, pasiekiant Veneciją. Tačiau jam nebuvo lemta išsipildyti. Iki atostogų likus porai savaičių, darydamas pertrauką tarp darbų, nusprendžiau iš smalsumo paieškoti kokių nors pasiūlymų į tolimus kraštus mums tinkamai datai. Per daug nieko nesitikėjau, tačiau, visai netikėtai, aptikau labai viliojantį "Qatar Airways" pasiūlymą iš Berlyno į Džakartą. Grįžęs apie tai užsiminiau savo gyvenimo palydovei ir ... kuo skubiau teko sėsti prie kompiuterio ir pirkti bilietus. Gavosi beveik paskutinės minutės kelionė, todėl laiko jai organizuoti buvo nedaug. Indonezija didžiulė valstybė, todėl nuspręsti, kur vykti buvo nelengva. Užturistintą Bąlį iš karto atmečiau, o didelė Sumatros sala kažkuo nuo seno mane traukė. Kadangi geresnioji pusė neprieštaravo, tai būtent ten ir nukreipiau savo dėmesį. Per keletą dienų sudariau maršrutą Džakarta-Berastagi-Medanas-Padangas-Džakarta. Pirminiame variante dar buvo Bukit Lawang su orangutangais, tačiau ten privaloma bent vieną naktį nakvoti džiunglėse, o maniškė prasitarė, kad ji ten neužmigtų, nes bijotų vorų (net negalėjau įsivaizduoti, kad arachnofobija taip mūsuose paplitusi).
Skrydžių nusimatė labai nemažai, o ir oro bendrovės turėjo būti labai egzotiškos, kurioms uždrausta skraidyti ES viduje. Be to, pasitaikė ir problemėlių tuos skrydžius perkant. Nelabai mėgstamos ten mūsų kreditinės kortelės. Dažniausiai pigiausi pasiūlymai buvo "Lion Air" avialinijų, tačiau apmokėti nepavykdavo. Net ir žinomiausios Indonezijos "Garuda" skrydžių bendrovės bilietų tiesiogiai įsigyti nepavyko. Tačiau avialinijų ten galybė ir galiausiai visi skrydžiai buvo supirkti. Iš Džakartos į Medaną - su tikriausiai visiems Azijos mėgėjams pažįstama "Air Asia", o kiti du - su paslaptingomis "Sriwijaya Air". Dar įsigijome Simple Express bilietus iš Vilniaus į Berlyną ir atgal. Ech, dabar prisiminus, rimta buvo kelionė.
Kaip visada, kelionių į tolimus kraštus planais nebuvo sužavėti mūsų gimdytojai, ypač prisiskaitę visokių straipsnių, pavadintų "Indonezija. Rojus prie pragaro vartų". Tiesa, ir iš šito galima išpešti naudos - dalį aš panaudojau ir savo rašliavoms pavadinti :)
Taigi, vėlų birželio 1 d. vakarą jau sėdėjome link Vokietijos riedančiame autobuse. Turiu pripažinti, kad viskas jame mums patiko: patogios sėdynės, pakenčiamas wi-fi, paslaugūs ir "prie bajerio" vairuotojai. Nuo Kauno iki Varšuvos autobusas buvo pilnutėlis, todėl apie kitokį nei snaudimas miegą buvo galima tik pasvajoti. Užtat nuo Varšuvos iki Poznanės jis buvo pustuštis, be to pavyko užsiimti visą galinę eilę, tad pamiegoti pavyko visai neblogai, todėl Berlyne nesijautėme kaip zombiai. Iš Berlyno autobusų stoties pasiekti Tėgelio oro uostą yra labai paprasta: antra metro linija iki Zoologijos sodo stotelės, o iš ten - specialiu X9 autobusu iki galutinio tikslo. Ir kainuoja visa tai tik 2,60 euro.
Laiko oro uoste turėjome nemažai, tačiau, vykstant į priekį, jis kažkaip greičiau praeina. Dutike pasiimam litrą akcijinio Tulemore'o už 13 eurų ir pajudam prie Kataro avialinijų Airbus'o.
