2014 m. rugpjūčio 16 d., šeštadienis

Prie pragaro vartų. Sumatra III. Ar tikrai Medanas nykiausias didmiestis pasaulyje?

Skaitydamas keliautojų atsiliepimus apie Medano miestą, dažnai aptikdavau nuomones, kad jame nėra nieko gero. Ar tai tiesa? Kai kam gali taip pasirodyti. Miesto turistinius objektus galima aplankyti per vieną dieną. Tarp jų nėra nieko per daug įspūdingo: nei įspūdingų senovės šventyklų, nei pasigėrėjimo vertų šiuolaikinių statinių, nei kažkokių pritrenkiančių pramogų. Tačiau miestas turi savo veidą. Kaip ir dauguma kitų Azijos megapolių (su priemiesčiais jame gyvena daugiau kaip 4 mln. gyventojų) yra daugiakultūris katilas, kuriame kiekviena tauta paliko savo indėlį. Beje, miestas užima didžiulį plotą, nes jame labai mažai daugiaaukščių pastatų, kurie dažniausiai yra viešbučiai. Viename jų - Hermes Palace apsigyvenome ir mes. Gavome kambarį viename iš viršutinių aukštų su puikiu vaizdu, o pusryčiaudavome terasoje ant stogo. Trumpiau tariant, tikrai rekomenduojama vieta apsistoti.


Ši pasakojimo dalis nebus, kaip įprasta, chronologiška. Medanas tapo vidurio kelionės atsipūtimo punktu, todėl mes niekur neskubėjome, nemažai laiko skyrėme šopingui (kaipgi be jo moterims per atostogas), o tai nėra labai jau įdomus skaitytojui dalykas. Verčiau parašysiu apie transportą.

2014 m. rugpjūčio 15 d., penktadienis

Prie pragaro vartų. Sumatra II. Sieros kvapas ir kraujo skonis

Ryte nuotaika buvo puiki. Oras pastebimai pasikeitė į gerąją pusę ir dangumi ritinėjosi saulutė. Per pusryčius pagaliau išmokome pasiruošti populiarų visoje Indonezijoje pusryčių patiekalą - Bubur Ayam. Tai daroma tokia tvarka: pirmiausia dedamasi skystos ryžių košės, tada pilamasi sultinio, o pabaigoje dedamasi priedų pagal skonį (virtos vištienos, skrudintų svogūnų, svogūnų laiškų, riešutų, sojos padažo, įvairių aštrybių ir pan.). Gal kam nors pasirodys keista, tačiau mums Bubur Ayam tapo mėgstamiausiu pusryčių patiekalu kelionėje, būdavęs ant stalo kiekvieną rytą.
Po pusryčių mūsų jau laukė Marisonas, kuris parodė mūsų tos dienos transporto priemonę - angkot'ą.


Tai yra pagrindinė viešojo transporto priemonė visoje Indonezijoje. Tūkstančiai jų zuja visur, mirksėdamos šviesomis ir skleisdamos melodingus garso signalo garsus. Mūsiškę vairavo linksmuolis vairuotojas, toks pazityvo užtaisas, kurio per dvi dienas nematėme be šypsenos veide. Jis saviškę transporto priemonę pavadino "Scooby Dooby car". Pakankamai taikliai, ar ne?