Ryte kėlimasis buvo stebėtinai lengvas. Manęs jau laukė tuk-tukeris, tad negaišdami laiko pajudėjome. Kelionė ilgai netruko ir po kokių dvidešimties minučių jau stovėjau prie Angkoro archeologinio parko kasų. Iš karto matėsi, kad tai yra svarbiausias šalies turistinis objektas. Tai rodė ne tik gausi apsauga, tuntai turistų, bet ir nepigūs vardiniais bilietai (20 dolerių dienai) su lankytojų nuotraukomis. Čia viena iš nedaugelio vietų Kambodžoje, kur techninis progresas aiškiai matomas.
Dar kelios minutės ir aš stovėjau prie Angkor Vato vartų. Nežinau kaip kitiems, tačiau man šis objektas tapo vienu iš tų, kurių didingumo nesumažina minios turistų ir įkyrūs prekeiviai bei kiti "geradėjai" (iš aplankytų panašiai buvo su Gizos piramidėm). Tiesa, turistų buvo mažiau, nei aš tikėjausi. Dauguma, žinoma, kinai. O kai kurių grupės tokios, kokių dar nebuvo tekę sutikti: prabangūs aprėdai, brangakmeniais inkrustuoti telefonai, keli gidai ir net asmeninis fotografas, su įspūdingo dydžio "bandūra" fiksuojantis Kinijos VIP ponų atostogas. Trumpiau tariant, prieš naujuosius kinus net ir naujieji rusai nublanksta.
